vedžioti

vedžióti, -iója, -iójo Rtr, Š; LL281, L iter. vesti. 1. tr. nuolat padėti vaikščioti: Vaikus nuo amžių vedžiója, aiškina viską apie senovę Srj. O trečia slūgelė žiedelį raičiojo, už baltų rankelių mergelę vedžiojo LTR(Grl). Aš turiu akvatą vedžiotie žabalus ubagus BsPII306. | prk.: Senį lazda vedžiója Tr. ^ Protas išmintį vedžiója NdŽ. Galva visą žmogų vedžioja LKXIX225. Pinigai po pasaulį vedžioja PPr298. Be rankų, be kojų aklus vedžioja (lazda) Ldvn. Nei akių, nei ausų, o aklus vedžioja (lazda) LTR(Rk). Mėsos kavalkas visą žmogų vedžioja (liežuvis) LTR(Nmn). ║ kurį laiką ar nuolat versti eiti: Karvę vedžiódavo [iš lauko] in telioką girdyt Klt. Nudaviau karvę ganytie, nereikia vedžiótie Aps. Man sunku veršioką vedžiót Kvr. Jauną [jautį] vedžiót reikia – jaunas do nemoka [eiti vaga] Pb. Katras arklys tep eina, katras reikia vedžiot [arinėjant bulves] Lt. Vedžióti, išvedžioti arklį [sergantį] J.Jabl. Po lenktynių [žirgą] vedžiója, kad anas atauštų Žl. Aria nevedžiótu arkliu Dglš. Agronomas sukinėjosi apie vedžiojamus po parodos aikštę šokinėjančius įpenėtus arklius J.Balč. Po kiemus ka vedžiójo meškas i beždžiones, ta jau muno mamos amžiuo[je] Krp. Gatvėmis žmogus dramblį vedžiojo J.Jabl. | prk.: Viedras ažupakaly lapatuoja, mane vedžiója Slk. Galva jau šonan vedžiója (sukasi, svaigsta) Ml. Mano vyras savo valia mane vedžiója Al. Ji (žmona) vyrą vedžiója kaip veršį Jnš. Dar daug yra tokių, kurios ieško kur bernelio užmaut apinasrį ir jį vedžiot Srj. | Pagaliau įsitikinę, kad uodegos nevedžiojame, t. y. kad niekas mūsų neseka, pasukom į Jonavos gatvę rš. ^ Vienu pavadžiu šešiolika arklių vedžiojau (grėblys) LTR. Du stovi, du guli, penktas vaikščiauna – žmonis vedžioja (durys) Vrnv. 2. tr. kartu einant vis lydėti kur: Labai berniokai vedžiodavo mergas po kermošių Kpr. Valgyt pirma neduoda, tik vedžiója per kampais Ml. Ir tu, vaike, pas mokytoją nevaikščiok ir Alberto nevedžiok A.Rūt. Vedžiója ana ją in daktarą Klt. Tą vaiką vedžiója par daktarus Skrb. Ar jus mama vedžiodavo an poterių? Šmn. Katekizmų muni ka vedžiójo muno tėvelis Žr. | refl. tr. NdŽ, DŽ¹, KŽ: Pasiuvo ant galvelės tokią kepurytę, pirštelį aprišė, kad nešviestų, ir anas vedžiojas [berniuką] su savim DvP336. Kur eina ar važiuoja, tas te ir savo pačią vis vedžiójas Krs. 3. tr. globoti (jauniklius): To vištytė po sodnelį vaikelius vedžioja J.Jabl(Jnšk). Mano šito mėlynamargė [višta] viščiokus vedžiójo Klt. Kalakutė labai gerai vedžioja ne tik kalakučiukus, bet ir viščiukus išperėjus Skrb. | refl. tr.: Vedžiójas su saviem kačiuką [katė] Klt. Kiaulė atsivedus sodne du paršiukus vedžiójas Jnš. O paršų daug – debesį [šernės] vedžiójas! Slk. Drėgnuose palių pušynėliuose briedės vedžiojasi savo mažylius sp. 4. refl. NdŽ vaikščioti, draugauti: Vedžiójas du vienu Dglš. Ãnas vedžiójos su Alantos mergom Aln. Jis teip pat su ta merga tebesivedžiója Krs. Tas su kita vedžiójas, o Gūros mergaička pakabinus nosį Slm. Jau kadai kadžių vedžiójas abu, gal ženysis Užp. I vaiką turi, i su kavalieriais vėlek vedžiójasi Upn. Vedžiójas vedžiójas, kolei vaiką sumedžioja Prng. Vedžiójas abu parugėm, dabok, kad veselios nepadaryt Klt. 5. tr. NdŽ, KŽ kurį laiką klaidinti einantį: Tu mane vedžiójai visą naktį po mišką Jdp. Velniai vedžiõs, niekur neuliok [Kūčių] vakare Aln. Pasakojama, kad velniai žmones vedžiójo, medy velnias atsisėdęs grodavo Krkn. Maugaruose yra kalnelis Šunpakaušis, tai, sako, tę velniai vedžióję Antš. Girtą vedžiója kas: kur eis neis, vis tan pačian daiktan ateis Aps. Daugiausia girtą velnias vedžiója Vlk. Svietą labai vedžioja blūdas Aps. Jei kuomet vedžioja naktį, pasižymėk tą vietą, į kurią vis ateini – ten yra pinigai LTR. ^ Vedžiója velnias až nosies ragu užkabinęs (apie kieno nedorą elgesį) Švnč. ║ impers. KŽ vaiduokliams rodytis, vaidentis: Vedžiója naktį tę apie dvarą Skdt. Naktyj vieną žmogelį pradėję vedžiot po Anykščių šilelį BM57(Žb). 6. tr. tiesti: Kelius, geležinkelius vedžióti, išvedžióti po visą kraštą DŽ. | prk.: Lietuvnykai … visam svietui visuos moksluos eis kelio vedžiotų BM451(A.Baran). 7. intr., tr. rašyti, braižyti, paišyti: Vedžióti plunksna NdŽ, KŽ. Kad aš galėčia teipo kai ponai plūksna vedžiótie Aps. Prisplėšai vištos plūksnų ir vedžióji Dg. Ranka nerimsta, vedžioja linijas V.Bub. Palaižydamas pirštuką, senas tėvas ėmė vedžioti ant popieriaus kirmėlaites, ratukus L.Dovyd. Čia – galvoti vyrai, marguose žemėlapiuose vedžiojantys tau visai nesuprantamus ženklus rš. | prk.: Likimo ranka mano plunksną vedžiójo NdŽ. Ta pati idėja vedžiojo plunksną ir garsiausiojo armėnų beletristo J.Jabl. 8. intr., tr. braukant kuo rodyti: Šiaudeliu reikdavo vedžiót per knygą [skaitant] Dglš. Su pirštu ėmiau po knygą vedžiót Krok. Viena ranka apkabinęs mieląją Ritelę, kitos rankos pirštais vedžiojo skaitomos legendos tekstą LKXX480. Jonytė atbėgdavo pas jį į lauką, atsinešdavo elementorių ir, šalia atsisėdusi, mokydavo jį, vedžiodama pirščiuku J.Paukš. 9. intr., tr. DŽ traukyti ką kokiu paviršiumi: Būdavo tokių žmonių: paima vytynėlę tokią liepos medžio, jis turi savo rankon, jis va po žemę vedžiója (renka šuliniui vietą) Kpr. Pirščiuku vedžiója ir kalba (užkalba), a skauduolis, a vočiūkštė Ln. Po aslą vedžiója su ta sauja šiaudų, su ugniai, tada i ginasi [nuo blusų] Upn. Tą kūlį ranka vedžióji per paršą – ir svilini tep Ad. Kaip senas bučiuoja – per burnelę, per žandelius kap šluota vedžioja (d.) Prng. Smilga vedžióti po kaklu, aplink kaklą NdŽ. Paimsim jo ranką ir vedžiosim, o jis pasirašys rš. ×10. (sl.) tr. tvarkyti: Ir šeimą turėjo, ir ūkį vedžiójo Upn. 11. tr. DŽ, NdŽ gražinti, daryti apvadus: Adamaškų šniūraukėlė aukseliu vedžiota LLDII75. 12. intr., tr. mojuoti, mosuoti: Ėmė savo kumštį vedžióti palei mūsų nosis NdŽ. Jie vedžiójo kumščiais aplink mūsų nosis, po mūsų nosimis NdŽ. 13. tr. kraipyti, sukioti: Vedžióti žiūroną nuo vieno daikto į kitą DŽ, NdŽ. Vedžiojo žiūronus iš vienos pusės į kitą, atidžiai žiūrėjo rš. 14. tr., intr. Všk dainuoti pirmu balsu: Du mano broliai vedžiójo dainas Žž. Jei kas pradėdavo dainuot, jei kas vedžiójo, tai jauna būdama ir padainuodavau Bsg. Geras vedikas, tai gerai ir vedžiója Sem. Ana ir vedžiója, ne tik turavoja Trgn. Kai blogai vedžiója, sunku ir turavot Kp. Būdavo, ana (sesuo) vedžiója, o mes turavojam Grnk. | Aš kai jauna buvau, ratelius vedžiódavau – dainuodavom, ir nėr kada pasilsėt Skp. Ratelius vedžiódavau, dainuodavau Šmn. ║ tr. NdŽ ringuojant dainuoti: Pone Diev’, padėk pamačyk mano sesulei tyko alasėlio vedžiot LTR(Kb). Per pakasynas moterys vedžioja gaidas iš knygų rš. Seklyčioje merginos altas tebevedžiojo vingrią melodiją rš. | Tegu ji čionai nekukuoja ir alasėlio nevedžioja LTR(Ldvn). Atsitūps šuo prieangy ir ištisas valandas vedžioja savo meliodijas Pt. Katinėlis rainas vedžio[ja] mergom dainas LTR(Šn). Liepose sutūpę mažorines gaidas vedžioja juodgalvės sniegenos sp. | Valandomis gaila jai buvo Juozelio, kuris taip liūdnas gaidas savo tošele vedžiojo LzP. 15. refl. Škn bėgtis. 16. tr. nuolat vesti jauniklius: Mažiukus pelė vedžioja kasmet po penkis septynis sykius Kp. Kumeliukus vedžió[jo] žėdni metai [kumelė] Dglš. Sena kiaulė gerus paršiukus vedžioja LTR(Srj). Kiaulė dribt, kiaulė dribt, kiaulė nori miego, par šią naktį nemiegojo, paršelius vedžiójo (d.) Žl. | refl. tr., intr.: Brolio kiaulė vedžiójosi, tai paršiuką davė Graž. 17. tr. perėti: Ir ta baltė (višta) šįmet vedžiójo [viščiukus] Skr. Kad višta vedžiót [viščiukus], a dabar kas iš jų pirktų? Klt. Trys gi [vištos] viščiukus vedžiója Kp. Dar iki rugpjūčio 7 dienos ši pora kranklių tebevedžiojo savo vaikus T.Ivan. 18. tr. dažnai gimdyti: Kad mane imtų itas bernelis, tai aš jam gražius vaikus vedžiótau (ps.) Asv. Šitokia boba tik vaikam i vedžiót Klt. Su vyru gyvena, vaikų nevedžiója Švnč. Boba ilgai vedžiója [vaikus], o ilgai merga buvus, gali ir neturėt Aln. ^ Jaunoja atvažiavus nuo vinčiaus turi pirmoja iš ratų iššokt – jai bus lengva vaikai vedžiot Klt. 19. tr. imti žmoną: Ar vesi našlelę, ar vedžiosi LLDII362(Vlkv). Vedžiók tu miesto našleles, ne mūsų jaunas mergeles (d.) Btrm. ║ skirti, piršti: Svietas tik vedžiója, tik ženija, pats anas nenori Klt. | refl.: Kietoj žemelėj tad aš gulėsiu, kai su kita vedžiósies (d.) Onš. 20. intr. NdŽ daryti išvadas: Taip vedžioti neleidžia ir tai, kad jie patys seniau nesidėdavo nei gudais, nei lenkais, o visuomet vadindavos lietuviais A.Sm. 21. tr. NdŽ gundyti, vilioti.

◊ akimìs (akìs) vedžióti NdŽ, DŽ¹, Krkn įdėmiai stebėti, sekti žvilgsniu: Jis mane akim̃ vedžiója, i gana Jrb. Julijono veidas niršus, akimis po palubę vedžiodamas, klausosi L.Dovyd. Andrius vedžioja padūmavusiom akim po kiemą V.Bub. Ir pats meisteris juokiasi, vedžiodamas akis nuo vienos prie kitos P.Cvir.

apiẽ ker̃tę vedžióti apgaudinėti, mulkinti: Nevedžiók ãpie ker̃tę, aš tavo mislią kiaurai matau Ps.

×griekaĩ vedžiója nuodėmės neduoda ramybės, verčia bloga daryti: Tėvo griekaĩ i vaikus vedžiója Klt. Jų tokia šeimyna: anas tėvą uždusino pirty, tai juos griekaĩ vedžiója Švnč.

×grūšẽlėmis vedžiótis būti girtam: Jau tu, tatuti, grūšẽlėm vedžiójies Tvr.

juokùs vedžióti NdŽ juokauti, pokštauti: Moma labai juokùs vedžiója, ka žmonių sueina Rš.

liežuviùs (liežiuviùs, ×pletkùs) vedžióti apkalbinėti: Bobos tik liežiuviùs vedžiója – reikia nereikia Rš. Varusia nekruta, tik liežiuviùs vedžiója Dglš. Ėmei ir iškorei visus liežiuvnykus, tai nors ramiau būt gyvent, kai nebūt kam liežiuviai vedžiot KlK24,68(Slk). Nemoka verpti, nemoka austi, nei staklelių taisyti, tiktai temoka pas susiedėlius liežuvėlius vedžioti LTR(Tj). Nereikia vedžiót plẽtkai; neturì ko šnekėt – tylėk Žl. Šitų plẽtkų nevedžiója ana Klt.

×privìlijas vedžióti priekaištauti, mokyti: Pradėk pradėk man privilijas vedžioti, – pertraukė vyras, – jei nori gerą žodį išgirsti! Žem.

ךiūtkàs (štukàs) vedžióti juokauti, pokštauti: Šiūtkàs vedžiójam Dglš. Vyras sėdi pirmagaly ir štukàs vedžiója LKKXIII136(Grv).

už ausių̃ vedžióti valdyti: Ana jį (vyrą) ažù ausių̃ vedžiója, tai jo visa kas padaryta Klt.

už kaklų̃ vedžiótis muštis: Begerdami pradėjo už kaklų̃ vedžiótis Grž.

už kasų̃ (×už kaltū̃nų) vedžióti mušti: Už kaselių vedžiojo, per petelius kapojo LTR(Lš). Diedą až kaltū̃nų vedžiója Klt.

už nósies vedžióti

1. BŽ58, DŽ, NdŽ mulkinti, apgaudinėti: Man nereikia vedžiót už nósies, man nereikia an juoko laikyt Snt. Jis papratęs žmogų už nósies vedžiót Skrb. Aš tau kad duosiu, tai tu manęs už nósies nevedžiósi! Kt. Prastą žmogų visi už nósies vedžiójo Jnš. Apgausi ten savo senį kiekviename žingsny, vedžiosi vyrą už nosies kaip veršį Žem. Nesikišk į politiką ir nesileisk vedžiojamas už nosies K.Saj.

2. viską smulkiai nurodinėti, tvarkyti: Až nósies vedžiójau [vyrą], tai gyveno Klt. Šūdas ne vyras, kad boba už nósies vedžiója Skdt. Až nósies tik asilus vedžiója JT419.

už plaukų̃ vedžiótis muštis: Bobos in lauko nepareina – susibara, o namie tai ir vedžiójas už plaukų̃ Ktk. Giminaitės vedžiojosi už plaukų, nepasidalindamos kunigo laikrodėliu rš.

\ vedžioti; apvedžioti; atvedžioti; įvedžioti; išvedžioti; nuvedžioti; pavedžioti; parvedžioti; paparsivedžioti; pervedžioti; pravedžioti; privedžioti; suvedžioti; užvedžioti